Vytauto Didžiojo a. 3, LT-39143 Pasvalys
Tel. 8 682 41 760
Faks. / Tel. (8-451) 34 340
El. p. kultura@pasvaliokc.lt

Projekto „Kultūra visiems“ metodika, pažintys ir patirtys

Įkelta: 2016-05-03 09:31

Projekto „Kultūra visiems" pažintys ir patirtys“ videofilmas

 

Gerosios Norvegijos praktikos kultūros srityje metodika

Viršelis

Nacionaliniai drabužiai

Archeologinio ir istorinio kostiumo aktualizavimas, sklaida, adaptacijos, dėvėjimas ir gamyba pagal Lietuvos, Norvegijos ir kitų šalių archeologinę medžiagą, istorijos šaltinius

Tautinio kostiumo aktualizavimas, sklaida, adaptacijos, dėvėjimas ir gamyba

Folkloras

Norvegijos patirtis tradicinių šokių išsaugojimo ir sklaidos srityse

Dainuojamojo folkloro aktualizavimas ir viešinimas šiuolaikinei visuomenei

Apie Norvegijos tradicinės muzikos ir šokio asociacijos (norv. FolkOrg) veiklą ir patirtį

Gerosios Norvegijos patirties kultūros srityje pritaikymo Lietuvoje idėjos

Pabaigai


Baigėsi Lietuvą ir Norvegiją suvienijęs projektas „Kultūra visiems“

Kultūros ministerijoje iškilmingu uždarymo renginiu baigėsi net aštuonis mėnesius trukęs Lietuvos ir Norvegijos projektas „Kultūra visiems“ – vykdytojus, dalyvius ir partnerius sveikino Kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Renginio konferencijoje projekto dalyviai bei partneriai: Lazdijų, Molėtų, Pasvalio, Utenos, Tauragės ir Šiaulių rajono kultūros centrų direktoriai diskutavo apie Lietuvos ir Norvegijos kultūros projektų finansavimo ir kultūros politikos formavimo modelius, abipusiai naudingą tradicijų ir šiuolaikinio meno sintezės patirtį – sėkmingą vikingų kultūros gaivinimo veiklą, nacionalinio kostiumo, tradicinio muzikavimo, šokio sklaidą. Taip pat diskusijose dalyvavo ir dalyvius sveikino Molėtų rajono meras Stasys Žvinys, Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas, Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras, Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis ir Lazdijų rajono meras Artūras Margelis.

„Šis projektas mums buvo naujas, bet labai reikalingas iššūkis. Kultūros specialistai dalijosi vertinga senosios norvegų ir lietuvių liaudies tradicijų autentiškumo išsaugojimo bei sklaidos patirtimi, turėjo galimybę pasimokyti vieni iš kitų. Mes, lietuviai, esame teisingame kelyje, kultūros darbuotojai kuria šaliai kur kas didesnę pridėtinę vertę nei yra manoma, todėl būtina į tai atsižvelgti ir tinkamai vertinti. Pastaruoju metu buvo investuojama į pastatus, materialinę bazę, tačiau atėjo laikas investuoti į žmogų, į specialistą, kuriantį, saugojantį, puoselėjantį mums visiems svarbias vertybes“, – sveikindamas projekto dalyvius sakė Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius Saulius Liausa.

Šią savaitę Lietuvoje viešėjusi gausi projekto partnerių ir svečių delegacija iš Norvegijos – Biuskeriudo apskrities savivaldybės patarėja kultūrai ir menui Mette Indrehus, vienas iš žymiausių norvegų tradicinių šokių mokytojų ir atlikėjų, Halingdalo vaikų folkloro ansamblio vadovas Martin Myhr, organizacijos „Trondheim Vikinglag“ atstovės Ingrid G. Aune Nilsen ir Katrine Moe – džiaugėsi galimybe dalyvauti projekte, dalijosi įspūdžiais, pasakojo, kad Norvegijoje valstybė didelį dėmesį skiria paveldo išsaugojimui, remia su tuo susijusius darbus bei pabrėžė, kad labai svarbu, jog kultūriniai projektai būtų matomi ir stebimi – to skatino siekti ir mūsų specialistus.

Skambiomis dainomis susirinkusius džiugino Lietuvos edukologijos universiteto choras „Ave Vita“ (vad. Kastytis Barisas) ir, specialiai šiam renginiui suburta, folkloro atlikėjų grupė iš Lietuvos liaudies kultūros centro (vad. Loreta Sungailienė).

Lietuvos liaudies kultūros centras 2015 m. pavasarį inicijavo tarptautinį projektą „Kultūra visiems“, kuris buvo vykdomas pagal programą „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“.

Tikimasi, kad įgyta patirtis tik dar labiau skatins kultūros darbuotojus mokytis visą gyvenimą ir nuolat atnaujinti savo žinias, domėtis kitų šalių patirtimi bei inicijuoti panašaus pobūdžio projektus.

Projektą inicijavusio Lietuvos liaudies kultūros centro partneriai: Lietuvos – Utenos, Tauragės, Molėtų, Pasvalio, Lazdijų, Šiaulių rajono – kultūros centrai ir Norvegijos Biuskeriudo apskrities savivaldybės kultūros skyrius bei organizacija „Trondheim Vikinglag“.

Projektas finansuojamas iš Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų.

Kultūros informacijos poskyris

Eglė Ladigienė, tel. (8 5) 261 4763


Kultūros darbuotojai ieškojo sėkmingos veiklos ir kūrybinio bendravimo su visuomene kelių

2015 metų rugsėjį įsibėgėjęs Lietuvos liaudies kultūros centro projektas „Kultūra visiems“ tęsiasi – vasarį ir kovo pradžioje Lietuvos kultūros specialistai dalyvavo Vadovų ir kultūros darbuotojų akademijos užsiėmimuose, kurie vyko Klaipėdoje, Trakų rajone ir Dubingiuose (Molėtų rajonas).

Seminarų dalyviai, padedami režisieriaus prof. Gyčio Padegimo, edukologo, rašytojo Tomo Staniulio, psichologės Filomenos Žurauskienės, lektorių Nadeždos Doroninos-Koltan, Sandros Grigaliūnaitės ir Ritos Mikailienės, mokėsi efektyvaus vadovavimo kultūros įstaigoms ypatumų, bendravimo su visuomene bei komandinio darbo principų, ieškojo konfliktų ir krizinių situacijų kolektyve sprendimo būdų bei savojo „Aš“ atskleidimo formų, gilinosi į emocijų vaidmenį kasdieniniame gyvenime. Akademijos klausytojai sužinojo, kaip organizacijos vidaus kultūra veikia darbuotojų efektyvumą, kaip pasirinkti tinkamus komunikacijos metodus, padėsiančius skleisti ne tik žinias ir idėjas, bet ir vertybes, kaip užtikrinti organizacijos tvarumą stiprinant jos dvasinį kapitalą. Vyko karštos diskusijos, dalyviai aktyviai įsitraukė į praktines teorijos pritaikymo užduotis.

Kultūros darbuotojai džiaugėsi įgiję naujų žinių, gavę idėjų savo darbui, taip pat nestokojo pagyrimų lektoriams už jų profesionaliai paruoštą medžiagą, įdomias paskaitas, dalijimąsi savo patirtimi.

Projekto programoje panašių seminarų ir mokymų dar bus. Iki šių metų balandžio mėnesio pabaigos vienos dienos mokymai vyks Utenoje, Molėtuose, Lazdijuose, Tauragėje, Pasvalyje, Kuršėnuose bei Vilniuje. Mokymų tikslas – tobulinti kultūros centrų ir savivaldybių darbuotojų administracinius gebėjimus, stiprinti vidinės komunikacijos įgūdžius bei skatinti konstruktyvų komandinį darbą ir bendradarbiavimą.

Lietuvos liaudies kultūros centras kartu su dviem partneriais iš Norvegijos – organizacija „Trondheim Vikinglag“ ir Biuskeriudo apskrities savivaldybe – bei šešiais Lietuvos – Utenos, Tauragės, Molėtų Pasvalio, Lazdijų ir Šiaulių rajono – kultūros centrais įgyvendina unikalų projektą „Kultūra visiems“, kurio tikslas – perimti gerąją Norvegijos Karalystės patirtį ir skatinti mokymąsi bei intensyvesnę kultūros sklaidą Lietuvoje. Projekto metu keliamos kultūros darbuotojų bei vadovų kompetencijos vadybos ir tradicijų savitumo išsaugojimo srityse, siekiama užtikrinti efektyvų kultūros organizacijų valdymą bei skatinti kultūros sektoriaus plėtrą – gerąja patirtimi dalinasi Norvegijos specialistai.

Projektas yra vykdomas pagal programą „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“ ir yra finansuojamas iš Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų.

 

Daugiau informacijos:

Sandra Stalnionytė, tel. 8 674 36 197

Kultūros informacijos poskyris

Eglė Ladigienė, tel. (8 5) 261 4763


Savaitgalis Norvegijoje – jaunieji mokytojai, kūrybinės dirbtuvės ir „Šokantis kaimas“

Tarptautinis Lietuvos liaudies kultūros centro (LLKC) vykdomas projektas „Kultūra visiems“ tęsiasi – spalio 16–18 d. Lietuvos kultūros specialistų ir projekto dalyvių grupė viešėjo Norvegijos Biuskeriudo apskrityje esančiuose Olio ir Torpo miesteliuose, dalyvavo mokymuose bei kitose veiklose, skirtose perimti gerąją Norvegijos Karalystės patirtį kultūros srityje.

Projekto metodinė darbo grupė susitiko su projekto partnerio Norvegijos Karalystės Biuskeriudo savivaldybės atstovais bei tradicinių šokių ekspertu, mokytoju ir bene geriausiu šokėju Martin Myhr. Paskaitų, susitikimų, koncertų, apsilankymų jaunimo tradicinių šokių repeticijose ir kitų veiklų metu buvo kaupiamos žinios, o vėliau diskutuojama, kaip jas būtų galima pritaikyti Lietuvoje. Tą patį spalio savaitgalį vyko ir projekto „Šokantis kaimas“ (norv. „Bygda dansar“) festivalis bei jaunimo stovykla „Savaitgalis Halingdalyje“ – abu renginius stebėjo ir Lietuvos atstovai.

Projekto „Kultūra visiems“ dalyviai kartu tradiciniu sokiu mokytoju Martinu Myhru (trecias is kaires)

Biuskeriudo apskrities savivaldybė, kuri ir organizavo viešnagę, yra projekto „Šokantis kaimas“, trunkančio 3 metus, dalyvė, kuriame profesionalai dirba su 15–19 m. jaunimu, moko juos šokių per užsiėmimus, kūrybines dirbtuves bei skatina domėtis kultūriniu paveldu. Projektu siekiama stiprinti tradicinius šokius dviem atžvilgiais: kaip priemonę būti kartu – kaip socialinį kontekstą, bei kaip ryšio tarp vietinės muzikos ir šokių tradicijų palaikymą. Reiktų paminėti, kad projekto vykdytojai taip pat stengiasi vystyti ateities atlikėjų verslumą ir plėsti jų galimybes įsitvirtinti kultūrinio gyvenimo kontekste.

Martin Myhr šokio pamoka (nuotr. Sigmund Krøvel-Velle)

Festivalio „Savaitgalis Halingdalyje“ metu vyko trupės „Frikar Dance Company“ pasirodymas. Šie šokėjai ne tik koncertuoja užsienyje ar savo šalyje, bet ir dirba su jaunimu. Kompanijos įkūrėjas ir vadovas Hallgrim Hansegard pasakojo apie principus, kuriais vadovaujasi kūrybiniame kelyje: „Visų pirma, reikia nustebinti save, o tik paskui kitus, tik tuomet tavo veikla bus prasminga.“ Jis taip pat pristatė savo požiūrį į šokius – pasakojo apie pastangas ieškoti pirminės šokio prasmės. Pavyzdžiui, rinkdamas žinias apie šokio ištakas ar tradicijas senosiose kultūrose netgi buvo nuvykęs pas Kinijos šamanus ir gilinosi į senąsias tradicijas. „Šokis – tai harmonija su gamta, tad ieškome to ir Norvegijos kultūroje“, – teigė Hallgrim. Tačiau tam, kad jų idėjos pasiektų visuomenę, reikia daug dirba su rinkodara, projektų viešinimu – tuo jis sėkmingai ir užsiima.

Martin Myhr šokio akademijos auklėtiniai (nuotr. Sigmund Krøvel-Velle)

Šeštadienį taip pat buvo pristatyta Norvegijos folkloro asociacijos „Folkorg“ veikla. Tai yra viena svarbiausių Norvegijos organizacijų, skirtų folkloro gyvybingumo palaikymui. Gyvoji tradicija palaikoma per kasmet organizuojamus tradicinio ir stilizuoto folkloro čempionatus (pirmasis vyko 1896 m. Bergene), aktyvią projektinę veiklą, folkloro įrašų leidybą bei skaitmenizavimą, reklaminių folkloro grupių ir artistų pristatymų rengimą. „Folkorg“ organizuojami renginiai taip pat yra ir erdvė folkloro specialistų susitikimams bei neformaliam bendravimui, bendruomenės stiprinimui.

Paskaitos lietuviams vyko Olio kultūros namuose, kuriuose įsikūrusi ir Olio kultūros mokykla. Joje šiuo metu mokosi 407 mokiniai, ją sudaro daugiau nei 70 % Olio vidurinės mokyklos moksleivių, be to, pagal šiuos duomenis, tai yra antra pagal dydį kultūros mokyklų bendruomenė Norvegijoje. Direktorė Iris Almas Tangeraas pasakojo apie vaikų ir jaunimo ugdymą folkloro srityje – tradicinių šokių ir muzikavimo mokymą, supažindino su folkloro ir tradicinių šokių organizacijų veikla, vadybos principais. Lietuvos kultūros specialistai sužinojo, kokiais principais dirba ši Norvegijos kultūros mokykla, kokių sričių mokymai vyksta, kokia papildoma veikla jie užsiima, kaip vyksta finansavimas – įgijo naudingų teorinių ir praktinių, kurias turėtų pritaikyti namuose. Tačiau vienas iš svarbiausių šios mokyklos filosofijos principų – mokytojai turi šypsotis mokiniams, pozityvumas – gerų rezultatų ir asmeninio tobulėjimo pagrindas.

Projekto „Kultūra visiems“ dalyviai Halingdalo regione, Norvegija

Lietuvos delegacija susitiko ir su Švedijos „Vastana“ teatro, aktyviai dirbančio tiek Švedijoje, tiek Norvegijoje ir kitose šalyse, direktoriumi, muzikologu ir folkloro tyrinėtoju Leif Stinnerbom. Jo vadovaujamas teatras yra tradicinis, pastatymuose naudojamos folkloro šokių ir muzikos detalės, o vaidina ne tik aktoriai, bet ir folkloro šokėjai, dainininkai. „Vastana“ aktoriai taip pat mokosi tradicinių šokių ir kitų folkloro elementų. Tai yra vienintelis tokio tipo teatras Skandinavijos šalyse, pagal veiklą ir skleidžiamas idėjas jį būtų galima palyginti su Lietuvos klojimo teatru. „Lankytojai, atėję į šio teatro pasirodymus, gauna nemažą dozę folkloro, nors šiaip jie galbūt niekada nesilanko folkloro koncertuose – tad per teatrą mes supažindiname visuomenę su folkloro tradicijomis“, – teigė L. Stinnerbom.

Galimybė susipažinti su šio festivalio ir stovyklos idėja, vaikų mokymo metodika, pamatyti kaip noriai vaikai ir jaunimas mokosi, dirba bei stebi kitų pasirodymus, sukėlė daug prasmingų diskusijų Lietuvos kultūros specialistų delegacijoje. „Norvegai vysto įdomią tradicinių šokių sklaidos XXI a. kryptį. Jie jungia tradicinį šokį su šiuolaikiniu moderniu šokiu. Tai nauja mums, lietuviams patirtis, nes Lietuvoje tokios jungties apraiškų dar nėra. Muzikinio folkloro jungties su šiuolaikinės muzikos įvairiomis rūšimis bandymų jau turime, jie įvairaus lygio, daugiau ar mažiau profesionalūs ir įtaigūs. Norvegų eksperimentai šia linkme tikrai sudomino ir skatina pritaikyti šią patirtį Lietuvoje“, – pasakojo LLKC Folkloro poskyrio specialistė Audronė Vakarinienė. „Labai patiko tradicinės instrumentinės muzikos ir liaudies šokio savaitgalio jaunimui idėja. Susirinkęs gausus vaikų ir jaunimo būrys buvo mokomi tokių pat jaunų, tik labiau pažengusių tose srityse, mokytojų. Buvo akivaizdu, kad mokymosi metu nesijautė jokio atotrūkio tarp jaunųjų „mokytojų“ ir mokinių, nes mokytojai viską darė kartu kaip lygus su lygiu. Tik pabaigos koncerto, kurio metu visi atliko tai, ką per savaitgalį išmoko, metu matėsi, kad mokytojai prisiima atsakomybę už atliekamą kūrinį, o mokiniai kartu su jais jaučiasi patogiai ir saugiai. Matėsi ir tai, kad juos žavi ir įkvepia vos vos vyresnių „mokytojų“ meistriškumas, kad jiems labai norisi būti panašiais į juos. Nors norvegai į tradicinio šokio pritaikymą ir atlikimą šiuolaikiniam žiūrovui žiūri labai kūrybiškai, tačiau jaučiasi ir begalinė pagarba tradicijai, paisoma šimtmečiais gyvavusių atlikimo normų ir būdų. Tokia šokio sklaida – geras pavyzdys visiems dirbantiems su tradiciniu šokiu“, – pridėjo A.Vakarinienė.

Be čia išvardintų veiklų taip pat buvo ir išvyka į kalnus, kur gidas Ola Stave, taip pat laisvalaikiu dalyvaujantis folkloro veikloje, kilęs iš muzikantų šeimos, pasakojo apie senąsias bendruomenių tradicijas, kultūrinių tradicijų puoselėjimą, gamtos ir kraštovaizdžio bei architektūros saugojimą.

Laukiama, kad projekto įgyvendinimas skatins mokytis ir bendradarbiauti tautinio kultūros paveldo srityje, paskatins kultūrinį ir kūrybinį regionų vystymąsi.

Projektas yra vykdomas pagal programą „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“ ir yra finansuojamas iš Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų.


Kultūrinė savaitė Norvegijoje – mokytis šimtmečių patirties

Šių metų spalio 5–11 d. Lietuvos kultūros specialistų ir tarptautinio projekto „Kultūra visiems“ dalyvių grupė viešėjo Norvegijos Trondheimo mieste ir dalyvavo mokymuose, skirtuose perimti gerąją Norvegijos Karalystės darbo su kultūra patirtį.

Projekto dalyviai susipažino su organizacijos „Trondheim Vikinglag“ puoselėjamomis vikingų tradicijomis ir gyvensena, taip pat su Trondheimo istoriniu ir kultūriniu paveldu: klausė paskaitas apie atkurtų drabužių, amatų ir kitų aspektų autentiškumą, domėjosi edukaciniais projektais, aplankė įspūdingą Nidaros katedrą, kurioje iki šiol karūnuojami Norvegijos karaliai ir kur buvo įkurta pirmoji šalies mokykla, lankėsi po atviru dangumi įsikūrusiame Sverresborg liaudies buities muziejuje, kuriam vardas suteiktas karaliaus Sverės pilies garbei. Nuo kalvos, kur vis dar yra išlikę tvirtovės griuvėsiai, buvo galima pamatyti nuostabios gamtos apsuptyje įsikūrusį, viduramžių dvasia dvelkiantį norvegų kaimą, apsilankyti XVIII a. amatininkų miestelyje ir pajusti, kad senoji kultūra yra svarbi ir moderniais laikais.

„Sverresborg Trøndelag“ liaudies buities muziejus – viena iš komunikacijos su bendruomene formų: jame organizuojamos edukacines programos vaikams ir suaugusiems, pristatomos senųjų norvegų tradicijos ir gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, muziejuje įkurtas autentiškas kaimas atspindi XIX a. norvegų buitį, darbus ir tradicijas. Vasaromis vienoje iš šio kaimo sodybų savaitei apgyvendinami vaikai, kurie dėvi senovinius rūbus, prižiūri avis, augina triušius, tvarko aplinką ir dirba kitus ūkio darbus, ruošia maistą, lanko mokyklą ir tiesiog gyvena tokį gyvenimą, koks vyko  prieš 150 metų.

Svarbia mokymų programos dalimi tapo paskaita apie nacionalinį norvegų kostiumą, jo atkūrimo metodologiją, rekonstrukciją ir spalvų parinkimą. Norvegai jau XVI a. suprato, kad svarbu išsaugoti savo tautiškumą, tad vienas pagrindinių būdų pabrėžti tautos tapatybę jiems ir yra tautinio kostiumo, kuriuo ypač didžiuojamasi, dėvėjimas – būtinai bent kartą per metus – Norvegijos nepriklausomybės dieną – juo pasipuošiama. Kaip teigė pranešimą skaitęs Randi Lium, kostiumai yra siuvami rankomis pagal griežtas tradicijas – žiūrima, kad rūbai būtų tik tam tikrų spalvų, ilgio, o apavas atkartotų atitinkamo meto madas. Drabužiai būna kruopščiai ir ilgai siuvinėjami, prie jų derinami rankų darbo papuošalai. Lietuvos specialistams buvo ypač įdomu ir naudinga susipažinti su tautinio kostiumo populiarinimo bei viešinimo visuomenei patirtimi.

Diskusijos „Norvegijos nematerialiojo kultūros paveldo taikymas, tikslai ir praktika“ metu organizacijos „Trondheim Vikinglag“ vadovė Ingrid G. Aune Nilsen pasakojo, kad Norvegijoje valstybė skiria didelį dėmesį paveldo išsaugojimui, remia su tuo susijusius darbus bei pabrėžė, kad labai svarbu, jog kultūriniai projektai būtų matomi ir stebimi – to ji skatino siekti ir mūsų specialistus.

Paskaitos „Nykstantys amatai“ metu Norvegijos liaudies meno ir amatų asociacijos atstovė Ragnhild Dahl pasakojo, kad Norvegijoje rengiamos ir itin populiarios tradicinių amatų studijos – atkuriami gamybos procesai yra vienas iš būdų, leidžiančių išsaugoti etninės kultūros vertybes, be to, tradicinių amatininkų mokymas ir meistriškumo kėlimas yra būtinybė, kurią reikia nuolat skatinti. Pranešėja džiaugėsi, kad į studijas susirenka daug jaunimo.

Itin sudominusios paskaitos apie tradicinį vikingų maistą metu lektorė Sunniva Saksvik pasakojo, kad senieji patiekalai dažniausiai atkuriami remiantis istoriniais rašytiniais šaltiniais ar kapaviečių archeologiniais kasinėjimais. Ji pabrėžė, kad atitinkamų teminių mugių metu šiuolainiai vikingai lankytojus ne tik vaišina, bet ir papasakoja su maistu susijusių istorijų, sakmių, žaidžia įvairius žaidimus, viktorinas, kviečia pačius išbandyti virėjo amatą.

Paskaitos „Šokis muziejuje. Kaip tai panaudoti“ lektorė Tonje Eilien pasakojo, kad šokių muziejų tikslas – projektai, kurie įtraukia ir menininkus ir žiūrovus, o šūkis – menas, kuriame pats dalyvauji. „Reikia stengtis, kad muziejai taptų interaktyvūs ir demokratiškesni, kad atėjęs lankytojas galėtų daugiau veikti nei stebėti, kad tai taptų edukacine žmonių susitikimų vieta. Tikimasi, kad muziejai vieną  dieną bus tarsi kultūros centrai, pritrauksiantys lankytojus ir vaizdine, ir rašytine medžiaga, visas šokių formas pagerbiančiomis fotografijų, vaizdo įrašų, kostiumų, dokumentų, biografijų ir eksponatų kolekcijomis, šokių pamokomis ar vakaronėmis: tiek tradicinių vietos, tiek ir viso pasaulio šokių“, – pasakojo lektorė.

Paskaita ir ekskursija „Kaip atkurti istoriją iš krūvos akmenų“ vyko Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto muziejuje. Jis yra vienas svarbiausių edukacinių centrų, kurio lankytojų laukia ne tik ekspozicijos atspindinčios skirtingus žmonijos kultūrinio gyvenimo tarpsnius, bet ir aktyvi pažintinė veikla – paskaitos, konferencijos ir diskusijos.

Ilgam įsiminė ir įspūdinga kelionė į Hagasetrą (norv. Håggåsetra) – aukštai kalnuose, nuostabiame, žaluma alsuojančiame slėnyje, įsikūrusią gyvenvietę, kurioje daugelis medinių pastatų, statytų dar XVII a., išlaikė savo unikalumą ir autentišką išvaizdą. Gidė Heidi Carine Brimi pasakojo, kaip žmonės ir gamta darė įtaką vieni kietiems per tūkstantmečius metų, kas iš šių procesų yra išlikę skirtinguose kultūriniuose kraštovaizdžiuose ir jų istorijoje, kurie dabar dažnai naudojami kaip tradicijų pristatymo moderniai visuomenei būdai ir kontekstai.

Lietuvos liaudies kultūros centras kartu su dviem partneriais iš Norvegijos – organizacija „Trondheim Vikinglag“ ir Biuskeriudo apskrities savivaldybe – bei šešiais Lietuvos – Utenos, Tauragės, Molėtų Pasvalio, Lazdijų ir Šiaulių rajono –  kultūros centrais įgyvendina unikalų projektą „Kultūra visiems“, kurio tikslas – perimti gerąją Norvegijos Karalystės patirtį ir skatinti mokymąsi bei intensyvesnę kultūros sklaidą Lietuvoje. Nuo rugsėjo iki kitų metų balandžio truksiančio projekto metu bus keliamos kultūros darbuotojų bei vadovų kompetencijos vadybos ir tradicijų savitumo išsaugojimo srityse, siekiama užtikrinti efektyvų kultūros organizacijų valdymą bei skatinti kultūros sektoriaus plėtrą – gerąja patirtimi dalinsis Norvegijos specialistai.

Laukiama, kad projekto įgyvendinimas skatins mokytis ir bendradarbiauti tautinio kultūros paveldo srityje, paskatins kultūrinį ir kūrybinį regionų vystymąsi.

Projektas yra vykdomas pagal programą „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“ ir yra finansuojamas iš Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų.


Atidarymo renginyje – lietuvių ir norvegų kultūrų dialogas

Rugsėjo 15 d. Molėtuose atidarymo renginiu prasidėjo Lietuvos liaudies kultūros centro (LLKC) vykdomas tarptautinis projektas „Kultūra visiems“.  Jame dalyvauja šešios Lietuvos – Lazdijų, Molėtų, Pasvalio, Tauragės, Utenos ir Šiaulių rajono – savivaldybės, Norvegijos Karalystės Biuskeriudo apskrities savivaldybės kultūros skyrius ir organizacija „Trondheim Vikinglag“.

 „Šis projektas mums yra naujas, bet labai reikalingas iššūkis, skatinantis tarpkultūrinius mainus, mokymąsi, dalijimąsi žiniomis, kaip XXI a. skleisti tradicinę kultūrą visuomenei, skatinti jaunų žmonių poreikį ją saugoti ir tęsti,“ – pristatydamas projektą sakė LLKC direktorius Saulius Liausa.

Atidarymo metu projekto vykdytojus, dalyvius ir partnerius sveikino Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė, Molėtų rajono savivaldybės vicemeras Mindaugas Kildišius.

Renginyje dalyvavę svečiai iš Norvegijos – Biuskeriudo apskrities savivaldybės patarėja kultūrai ir menui Mette Indrehus, vienas žymiausių norvegų tradicinių šokių mokytojas ir atlikėjęs, Halingdalo  vaikų folkloro ansamblio vadovas Martin Myhr ir organizacijos „Trondheim Vikinglag“ atstovė Katrine Moe – džiaugėsi galimybe dalyvauti projekte, kuris leidžia dalintis savo šalies gerąją patirtimi, susipažinti su kitų šalių kultūromis, taip pat jie pristatė atstovaujamų organizacijų veiklą, siekius, kad tradicinio šokio ir papročių būtų mokoma mokyklose, pasakojo apie vikingų gyvenimą, jų kultūrą, papročius, apie tai, ką sužino skaitydami ir nagrinėdami senovės skandinavų raštus. Svečiai taip pat domėjosi Lietuvoje veikiančių kultūros įstaigų veikla.

Renginyje buvo pristatyta  LLKC atkurta I–XVI a. Baltų genčių kostiumų kolekcija, šio kostiumo dėvėseną ir jo istorinę raidą komentavo LLKC kostiumų dizainerė Danutė Keturakienė. Apie folkloro tradicijų sklaidą Lietuvoje pasakojo LLKC folkloro poskyrio vadovė Jūratė Šemetaitė.  Vyko pokalbiai ir diskusijos kultūros paveldo išsaugojimo temomis. Šventinę nuotaiką kūrė Molėtų kultūros centro folkloro ansambliai „Malkesta“, „Kukutis“, vokalinis ansamblis „A Cappella“ ir visoje Lietuvoje garsūs armonikieriai Algimantas Mieliauskas bei Kęstutis Kuzmickas.

Nuo rugsėjo iki kitų metų balandžio truksiančio projekto „Kultūra visiems“ metu bus keliamos kultūros darbuotojų bei vadovų kompetencijos vadybos ir tradicijų savitumo išsaugojimo srityse, siekiama užtikrinti efektyvų kultūros organizacijų valdymą bei skatinti kultūros sektoriaus plėtrą – gerąja patirtimi dalinsis Norvegijos specialistai.

Projekto metu vyks partnerių susitikimai ir mokymai, kūrybinės dirbtuvės, apskritojo stalo diskusijos. Planuojamos dvi išvykos į Norvegijos miestus Trondheimą ir Halingdalą, kur planuojamos paskaitos apie nematerialiojo kultūros paveldo populiarinimą, viešinimą ir jo išsaugojimą, bendruomenių įtraukimą į kultūrinę veiklą. Laukia ir daug interaktyvių veiklų. Projekto komanda dalyvaus edukaciniuose Halingdalo tradicinių šokių ir muzikos festivalio „Bygda dansar“ (liet. „Šokantis kaimas“) šokių užsiėmimuose; Trondheime vyks mokymai, skirti istorinio vikingų genties kostiumo atkūrimui, jo dėvėsenai ir populiarinimui šiais laikais. Mokymai vyks ir Utenoje, Tauragėje, Molėtuose, Pasvalyje, Lazdijuose, Kuršėnuose bei Vilniuje – apie 120 Lietuvos kultūros centrų specialistų kels kvalifikaciją kultūros vadybos ir kultūros įstaigų plėtros srityse.

Projektas yra vykdomas pagal programą „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“ ir yra finansuojamas iš Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų.

 

 

Daugiau informacijos:

Sandra Stalnionytė, tel. 8 674 36 197

Inga Kriščiūnienė, tel. 8 678 18 934

 

Kultūros informacijos poskyris

Eglė Ladigienė, tel. (8 5) 261 4763

Atnaujinta: Prieš 2 metus